Trumposios maisto tiekimo grandinės – tai maisto produktų tiekimo modelis, kai tarp gamintojo ir vartotojo yra kuo mažiau tarpininkų. Tokiu būdu vartotojus pasiekia šviežesni produktai, stiprinamas vietos ūkininkų konkurencingumas, mažinamas transportavimo poveikis aplinkai, o ugdymo įstaigos gali geriau kontroliuoti maisto kokybę.
Švietimo įstaigose trumpųjų maisto tiekimo grandinių modelis tampa vis aktualesnis. Jis leidžia ne tik užtikrinti visavertę vaikų mitybą, bet ir ugdyti jų supratimą apie maisto kilmę, sezoniškumą bei atsakingą vartojimą.
Vienas sėkmingų pavyzdžių – Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“, jau ne vienerius metus didžiąją dalį maisto produktų įsigyjantis iš vietos ūkininkų.

Dėmesys kokybei ir vietos produkcijai
Ukmergės vaikų lopšelis-darželis „Nykštukas“ rūpinasi 138 vaikų kasdieniu maitinimu, ypatingą dėmesį skirdamas maisto kokybei. Apie 80 proc. maisto produktų – daržovės, pieno produktai ir mėsa – įsigyjami iš vietos ūkininkų.
„Trumposioms maisto tiekimo grandinėms ryžomės todėl, kad Ukmergės rajone yra ūkininkų, galinčių tiekti mums reikalingus produktus. Esame sveikatingumo darželis, todėl sveikata mums – pirmoje vietoje. Niekada nesijautėme palikti vieni: sulaukėme didžiulio tėvų pritarimo, aktyviai palaikė savivaldybė ir valdžios atstovai“ , – pasakoja darželio direktorė Rita Motiejūnienė.
Du kartus per savaitę produkciją į darželį pristato Ukmergės rajono vartotojų kooperatyvas. Įstaiga džiaugiasi patikimu partneriu – užtikrinami reikalingi kiekiai, o pastebėjus kokybės neatitikimų, prekės nedelsiant pakeičiamos. Taip pat pasirūpinama tvariu produktų pristatymu.

Nuo nežinomybės iki džiuginančių rezultatų
Nors šiandien procesai vyksta sklandžiai, pradžia reikalavo nemažo noro mokytis. 
„Pradžioje kilo klausimų dėl produktams taikomų reikalavimų, laikymo sąlygų, biudžeto planavimo ir viešųjų pirkimų procedūrų. Įsigilinti reikėjo daug laiko. Dabar sakau: tai nebuvo sunku – tai buvo tiesiog nežinoma, o nežinomybė baugina“, – prisimena R. Motiejūnienė.
Pasak jos, didžiausia motyvacija tęsti pasirinktą kryptį – vaikų reakcija ir tėvų įsitraukimas.
„Didžiausias įvertinimas – kai vaikai sako: neisiu namo, nes vakarienei bus varškės apkepas, arba kai tėvai prašo sriubos recepto. Džiugu, kad tėvai pradeda pirkti ir gaminti tai, ką siūlome vaikams.“

Kūrybiški sprendimai, formuojantys maitinimosi kultūrą
Organizuodama vaikų maitinimą įstaiga siekia ne tik užtikrinti visavertę mitybą, bet ir ugdyti sąmoningą valgymo kultūrą.
„Man ekologiškumas – tai mūsų auginamos visuomenės sąmoningumo pokytis. Vaikams labai svarbi pasirinkimo galimybė, nes ji kuria vidinę motyvaciją“, – pabrėžia direktorė.
Darželyje vaikams suteikiama galimybė rinktis iš dviejų sriubų ir įsipilti patiems. Atsisakyta iš anksto sumaišytų salotų ar mišrainių – daržovės patiekiamos atskirai. Pastebėta, kad leidus vaikams patiems pasirinkti porcijos dydį ir atsižvelgus į individualius skonius, maisto atliekų kiekis sumažėjo beveik perpus.
Siekiant geriau atliepti vaikų poreikius, darželis vykdo apklausas dėl pusryčių, ant košių piešia šypsenėles, o valgiaraščius pateikia su patiekalų nuotraukomis. Taip sveika mityba tampa ne prievole, o natūraliu kasdieniu pasirinkimu.

Nauda bendruomenei
Darželio patirtis rodo, kad trumposios maisto tiekimo grandinės kuria naudą ne tik vaikams. Vietos ūkininkai gauna stabilų realizacijos kanalą, savivaldybėje stiprinama vietos ekonomika, o tėvai labiau pasitiki ugdymo įstaigos maitinimu.
Ukmergės lopšelio-darželio „Nykštukas“ pavyzdys patvirtina, kad sėkmingam modelio įgyvendinimui svarbiausia bendradarbiavimas: ugdymo įstaigos iniciatyva, tiekėjų patikimumas, savivaldybės palaikymas ir tėvų įsitraukimas. Tuomet trumpųjų maisto tiekimo grandinių principai tampa ne projektu, o kasdiene praktika.