Naujienos

2020.05.31

Kasmet išmetame beveik 60 kilogramų dar tinkamo vartoti maisto: juo galėtų visą mėnesį prasimaitinti dar vienas žmogus

Maisto švaistymas pasiekė tokį mastą, kad šiandien tai reikėtų vadinti pasauline problema. Pasaulyje išmetama ar prarandama beveik trečdalis viso pagaminamo maisto – remiantis duomenimis, vien Europos Sąjungoje tai siekia 88 mln. tonų maisto. Jo vertė – 143 mlrd. Eurų. Šiandien apie šios problemos rimtumą ir sprendimo būdus pasakoja „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė.

Jei išmetamas maistas būtų valstybė – tarša ją lenktų tik JAV ir Kinija

Pašnekovės teigimu, kalbant apie maisto švaistymą, svarbiausias aspektas nėra piniginiai nuostoliai – didžiausią neteisybę galime aiškiai matyti, kai atkreipiame dėmesį, kiek žmonių pasaulyje skursta, neturi jokios galimybės įsigyto maisto, maitinasi nepakankamai, o daugelis net negali pasvajoti apie pilnavertę mitybą.

„Kita problema – žemės resursų eikvojimas – pati žemė, vanduo, energija. Vien maisto paruošimas, jo gamyba reikalauja daugybės žemės resursų. Tuo tarpu, išmetant maistą, šie resursai eikvojami veltui. Be to, maisto atliekos taip pat teršia žemę, išskiria metano dujas, kurios spartina klimato kaitą. Jei visas išmestas maistas būtų valstybė – ji būtų viena didžiausių teršėjų po Amerikos ir Kinijos. Taip pat, maisto gaminimui, jo užauginimui vartojami įvairūs pesticidai, dėl kurių nyksta tam tikros paukščių rūšys, bitės ar kiti ekosistemai naudingi vabzdžiai“, – situacijos problemiškumą atskleidžia Miglė Petronytė.

Vis tik, augant žmonių vartotojiškumui, į šią globalią problemą tarsi numojama ranka, nors neigiamos pasekmės – aiškiai matomos.

„Tuo tarpu, prekybininkai siekia užtikrinti pasiūlą, atitinkančią kiekvieno vartotojo poreikius. Patys pirkėjai pasiduoda reklamų, akcijų pagundoms ir perka tai, ko nesuvartoja. Tad, didžiausiais švaistytojais ir tampa namų ūkiai. Tik pagalvokite – vidutiniškai vienas lietuvis per metus išmeta apie 56 kg tinkamo vartoti maisto. Šiuo maistu, valgydamas tris kartus per dieną, visą mėnesį galėtų prasimaitinti dar vienas žmogus“, – aiškina pašnekovė.

Jei matote, kad maisto nesuvartosite – užšaldykite

Ji atskleidžia, kad viena svarbiausių maisto švaistymo priežasčių – jo neplanavimas. Neskaičiuodami, ką ir kiek perkame, greičiausiai, didžiąją dalį nusipirkto maisto ir išmesime. Kad taip nenutiktų, M. Petronytė dalijasi patarimais.

„Visų pirma, neikite į parduotuvę alkani. Eikite gerai peržiūrėję maisto atsargas, pasidarę trūkstamų produktų sąrašą, sugalvoję, ką gaminsite ateinančią savaitę. Gamindami pagalvokite apie ruošiamo maisto porcijas – ar tikrai tiek suvalgysite jūs ir jūsų šeimos nariai? Jei pastebite, kad atsiranda atliekančių maisto produktų, kol jų galiojimo data dar nepasibaigusi – juos užšaldykite. Jei esate maitinimo įstaigoje, paprašykite, jog maisto likučius jums sudėtų į namus išsinešti. Nebijokite eksperimentuoti ir sukurti naujų receptų iš likučių. Galiausiai, visuomet maisto pertekliumi galima pasidalinti su kaimynais, draugais, bičiuliais ar galiausiai – labdaros organizacijomis“, – sako ji.

Viena tokių labdaros organizacijų yra ir „Maisto bankas“, bandanti Lietuvoje spręsti maisto švaistymo problemą. Organizacija surenka neparduotą maistą iš prekybos tinklų ar gamintojų ir jį paskirsto nepasiturinčiųjų maitinimui.

„Atkreipkite dėmesį į savo įpročius – planuokite savo pirkinių krepšelį ir nepirkite to, ko nesate suplanavęs, venkite prekybos tinklų akcijų, skatinančių pirkti didesnius kiekius – tarkime, du už vieną ar mega pakuotė. Kitas svarbus dalykas – maisto laikymas. Visada pasidomėkite, kaip jūsų įsigytas maistas turi būti laikomas, kokia temperatūra jam yra reikalinga, ar geriau maisto produktą laikyti šaldytuve, ar spintelėje. Taip pat nepamirškite, kad nevalgomos maisto dalys – banano žievė, kavos tirščiai, kiaušinių lukštai – gali būti naudingi soduose, daržuose ar tiesiog jūsų kambariniams augalams – naudokite juos kompostui“, – pataria pašnekovė.

Dažnai išmetami ir tie produktai, kuriuos vartoti dar tikrai galima. Miglė Petronytė išskiria, jog dažniausiai taip nutinka todėl, kad žmonės neskiria dviejų skirtingų maisto vartojimo terminų – „Geriausias iki“ ir „Tinka vartoti iki“.

„Žymėjimas „Tinka vartoti iki“ reiškia, jog tokį produktą ir reikia suvartoti iki nurodyto termino pabaigos. Tokį žymėjimą dažniausiai rasime ant trumpo galiojimo maisto produktų – pieno, mėsos, žuvies gaminių. Po šio termino pabaigos maisto produktas vartojimui yra nebetinkamas. Tačiau visai kitaip yra su žymėjimu „Geriausias iki“. Šį žymėjimą dažniausiai atrasime ant ilgo galiojimo maisto produktų – miltų, ryžių, arbatų, kavos, sausainių, šokoladų, konservų ir t. t. Terminas reiškia, jog laikant maistą tinkamomis sąlygomis ,ir po šio termino pabaigos jis yra saugus vartoti. Gali susilpnėti tik kai kurios jo skoninės savybės – pavyzdžiui, kvapas. Tiesa, tokius maisto produktus prieš vartojimą labai svarbu įvertinti – pažiūrėti ar nėra atsiradusio pašalinio kvapo, pelėsio, ar nepakitusi produkto išvaizda. Jei tokių pakitimų nepastebėsite – produktą galima vartoti“, – skirtumą aiškina pašnekovė.

Daugiau naujienų

Susipažinkite su ūkiu, kuriame nėra piktžolių ir nereikia ravėti

Ar įsivaizduojate ūkį, kur išaugusi piktžolė ar amaras, ieškantis gardesnio lapo, būtų svarbus ir naudingas? Kuriame vaisiai, uogos ir daržovės būtų auginami, kad jų užtektų ne tik vaikams ir...

Mokytis ūkininkauti – nuo mažumės: vieni žinių įgauna edukacijose, kiti – kaime pas močiutę

Atsivertę populiariausių specialybių sąrašą, ūkininkavimo, o ypač – pienininkystės – jame nerasite. Vis tik, VDU Žemės ūkio akademijos profesorius Vigilijus Jukna įsitikinęs, kad tai – ne tik...

Pieno ir jo produktų kelionė: kaip pienas atsiduria ant mūsų stalo?

Šiandien pieno ir jo produktų gausu parduotuvėse, turgeliuose, kai kurie ūkininkai savo mylimiems klientams produktus net pasiryžę atvežti tiesiai prie durų. Tačiau – iš kur jis gaunamas? Kaip...