Naujienos

2021.05.11

Kaip protingai apsipirkti maisto prekių parduotuvėse

Būkime atviri – jausmas išmetant iš šaldytuvo pasenusius produktus nėra pats maloniausias. Prieš akis iš karto iškyla ką tik matyto televizijos reportažo apie brangstančius maisto produktus vaizdai, ekonomistų prognozės, nejučia mintys pradeda suktis apie algas, valandos įkainius ir pan. Natūralu, juk euras prie euro – ir suma nemaža. Neretam piliečiui ir gamtos išsaugojimas rūpi. Todėl prie 21-ojo amžiaus išugdytų įpročių siūlome pridėti dar vieną – „protingą“ apsipirkimą. Patikėkite, toks būdas padėti sumažinti mėnesio išlaidas, todėl verta pasinaudoti šiais patarimais kiekvieną kartą einant į parduotuvę.

Sveikatą sutaupys planas

Mitybos specialistė Vaida Kurpienė, patarimus kaip sutaupyti nervus, sveikatą ir pinigėlius pradeda nuo auksinės taisyklės – meniu planavimo ir produktų sąrašo. Taip galima išvengti emocinio apsipirkimo, kuris stipriai kerta per kišenę. Taigi pradėti reikėtų nuo valgiaraščio sudarymo savaitei, o paskui apsvarstyti produktų sąrašą. „Taip galėsite apskaičiuoti, kiek ir kokių produktų jums reikės vienam ar kitam patiekalui pagaminti, – aiškina V.Kurpienė. – Tačiau dar labai svarbu – prieš apsvarstant meniu ir vizitą į parduotuvę reikia patikrinti savo spinteles, šaldytuvą, šaldiklį. Tarkim, jei turite nesunaudotų konservuotų pupelių – pagalvokite apie patiekalus su jomis, kad vėliau pasibaigus galiojimo terminui skardinės nereikėtų išmesti. Turimi produktai padės apsispręsti ką pagaminti šeimynai, o ko reikėtų nusipirkti“.

Šis įprotis naudingas ir tuo, kad taip galima ištuštinti ir išvalyti maisto sandėliukus, kuriuose kaupiasi ilgą galiojimą laiką turintys produktai, kuriuos neretai pamirštame. Taigi įvertinus tai, ką turime namuose, sudarome sąrašą, į kurį įtraukiame tik trūkstamus maisto produktus. „Pradėję planuoti, suprasite, kad tai malonus užsiėmimas visai šeimai, o ypatingai mažiesiems, kurie mielai įsitrauks į procesą, – žada V.Kurpienė. – Su jais galima bus aptarti ir sveikesnių užkandžių valgiaraštį“.

Kantresniems ji siūlo klijuoti ant produktų lapelius su galiojimo data, tuomet visada žinosite, kuriuos reikėtų suvalgyti ar kuo papildyti šaldytuvą. Šis būdas praverčia planuojant išlaidas.

Vertingiausias daržovių dalis išmetame

Mitybos specialistė pabrėžia vaisių ir daržovių svarbą. Beje, nereikėtų bijoti „nestandartinių“ vaisių, kurie neatrodo labai gražūs, tačiau yra tokie pat skanūs ir naudingi. „Obuolyje gali bu?ti patamse?jusiu? de?meliu?, morka gali bu?ti s?iek tiek sulinkusi, o bulve? – gumbuota ir „susiku?prinusi“, tac?iau ju? visu? skonis toks, koks turi bu?ti, jie visi tryks?ta vitaminais ir naudingomis medz?iagomis, maistine verte niekuo nesiskiria nuo mums įprastų“, – patikino V.Kurpienė.

Be jokios abejonės, jei tas vaisius pagedęs, tokio geriau nevartoti. O jei jau juos perkame, mitybos specialistės teigimu, tai tikrai sunaudokime taip, kad nereikėtų nieko išmesti. „Šviežių morkų ar ridikėlių ryšulėlio viršūnėles paprastai išmetame, palikdami tik valgomą dalį, tačiau taip atsikratome naudingiausių dalykų – morkų viršūnėlės turi daugiau karotino nei pačios morkos, jauni jų lapeliai puikiai tinka į salotas, o standesni paskanins troškinius, omletą ar sriubas, – dalijosi patirtimi V.Kurpienė. – Ridikėlių lapeliai turi daug chlorofilo, vitamino C, skaidulų, tinka ir salotoms, ir troškiniams. Brokolio ar kalafioro dalys, kurios atsiduria šiukšlių dėžėje, taip pat turi nemažai vertingų medžiagų, o juk iš jų galima padaryti užkandžių, sudėti į gaminamus patiekalus, tinka užkandžiams“.

Didelių pakuočių produktai papildo šiukšliadėžę

Maisto gaminimo ekspertė siūlo vengti didelių produktų pakuočių, kurios sudaro įspūdį esą produktai pigesni. Didelei šeimai tai išeitis, tačiau statistinėms lietuvių šeimoms tai gali būti dar viena galimybė papildyti šiukšliadėžę. „Pagaliau iš didelių pakuočių paprastai įsidedama 20 – 30 proc. daugiau maisto nei iš mažesnių, todėl nesuvalgytą maistą išmetame“, – sako V.Kurpienė. Ji pataria gaminti mažesniuose induose, tuomet likučių neliks, o jei jau pagaminame pernelyg daug, likučius reikėtų supakuoti į šaldymui skirtą tarą maistui ir tiesiog užšaldyti.

Psichologai teigia, kad nereikalingų daiktų prisiperkame tuomet, kai esame pavargę, alkani, prislėgti ar neturintys ką veikti. Su jais sutinka ir V.Kurpienė. Taigi jei jaučiate tokias emocijas, atsisakykite minties apie apsipirkimą.

Skaitykite daugiau

Daugiau naujienų

Maisto švaistymo edukacija prasideda dar vaikystėje: jei neišmoko tėvai, tai turi padaryti ugdymo įstaigos

Kol vienos šalys badauja, kitose skaičiuojama, kad vidutiniškai per metus vienas žmogus išmeta 74 kilogramus maisto. Naujienų portalas lrytas.lt kalbina tarptautinių ir Lietuvos organizacijų...

Valantiems podėlius pasakė, kur galima atiduoti tinkamą vartoti maistą

Nors pasaulyje daug kalbama apie maisto švaistymą, kita pasaulio pusė – badauja. Tokia pati situacija ir Lietuvoje – vieni išmeta nespėtus suvartoti produktus, o dešimtys tūkstančių...

Darbus ūkiuose išbandę vaikai planuoja pradėti su jais susijusius verslus ir išradimus

Daugelio vaikų svajonė vasarą praleisti kaime pas senelius ar sodyboje su tėvais. Ne tik dėl neribotos laisvės, atsivėrusios erdvės dūkimui, bet ir dėl laisvalaikį paįvairinančių ūkio darbų. Pasirodo, kai kuriems jų,...