Nors sutrikus sveikatai dažniausiai skubame pas gydytojus, pirmiausia priežasčių reikėtų ieškoti mityboje. Ne išimtis ir vaikai – tiesa, nuo to, kaip maitiname savo atžalas priklauso ne tik jų sveikata, bet ir raida. Tam, kad vaikai užaugtų sveiki ir stiprūs, jau ne vienerius metus ugdymo įstaigose vykdoma programa, kurios tikslas – pratinti jaunuosius prie subalansuotos, sveikatai palankios mitybos. Viena programoje dalyvaujančių švietimo įstaigų – Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla, kuri 2019 m. buvo pripažinta „Sveikatą stiprinančia mokykla“.

Atsisakė miltinių patiekalų ir padažų

Pasak mokyklos direktoriaus pavaduotojos ugdymui Odetos Baltramiejūnienės, šioje švietimo įstaigoje itin svarbus vaikų sveikatos ugdymas. Mokykla jau seniai dalyvauja programose „Pienas vaikams“ ir „Vaisiai mokykloms“, kurių metu skatinamas pieno produktų ir vaisių vartojimas.

„Nuo 2018 m. mokykloje organizuojamas mokinių maitinimas pagal atnaujintus vaikų mitybos standartus. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. mokykloje pradėtas taikyti švediško stalo principas – mokiniai patys pasirenka, kiek ir kokias daržoves, vaisius ar salotas valgys pietaudami“, – pasakoja ji.

Keičiant maitinimą, sudarant naujus valgiaraščius ir kuriant patiekalų technologines korteles, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijas. Į valgiaraščius įtraukta daugiau ir įvairesnių daržovių, vaisių, uogų.

„Patiekalų lėkštės tapo spalvingesnės ir kvapnesnės: jose puikavosi ne tik morkos, burokėliai, kopūstai, tačiau ir brokoliai, kalafiorai, ridikėliai, paprikos, cukinijos, pomidorai, agurkai, įvairios salotos, moliūgai bei kt. Košės skaninamos mėlynėmis, bruknėmis, avietėmis ar braškėmis. Sriubos – tausojančios, dažniausiai – daržovių. Garnyrui patiekiami brinkinti grikiai, ryžiai su kariu, perlinis kuskusas, o bulvių košė tapo daug spalvingesnė – paskaninama žaliaisiais žirneliais ar morkomis. Vaikai itin greit pamėgo vaisiais ar uogomis paskanintą vandenį. Patiekaluose sumažinti druskos ir cukraus kiekiai. Atsisakyta miltinių patiekalų, padažų“, – apie teigiamus pokyčius kalba O. Baltramiejūnienė.

Visada švieži produktai

Jau dvejus metus vaikai valgo tik geriausios kokybės, vietinius produktus.

„Jų įsigyjame tik tiek, kiek reikia kelioms dienoms – produktus tiekėjai pristato kelis kartus per savaitę, todėl jie visada būna švieži, kokybiški. Tačiau, kaip minėjau, pasikeitė ne tik maistas, bet ir jo patiekimas. Vaikai ir darželyje, ir mokykloje turi galimybę patys pasirinkti, kiek ir kokių daržovių, vaisių, uogų jie nori suvalgyti. Mokome juos įsidėti tik tiek, kiek suvalgys tuo metu“, – kalba ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui.

Tiesa, kol kas švediško stalo principas taikomas tik iš dalies. Vis tik, pašnekovė viliasi, jog artimiausioje ateityje pavyks įsigyti įrangą ir karštiems patiekalams patiekti.

Įpročius ugdo įvairiomis iniciatyvomis

Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje sveikos mitybos įpročiai diegiami ir kitais būdais – čia nuolat vyksta valandėlės, renginiai, užsiėmimai, skatinantys teisingo maitinimosi įgūdžius.

„Organizavome gydomosios mitybos specialistės, „Gydanti lėkštė“ įkūrėjos, radijo laidos vedėjos, lektorės Ingridos Kuprevičiūtės skaitomą paskaitą „Palanki sveikatai vaikų mityba“. Sveikos gyvensenos savaitės renginių metu mokiniai gamino vaisių salotas, kurias pagardino jogurtu ir sėklomis, vaišino draugus ir mokytojus“, – kalba Odeta Baltramiejūnienė.

Taip pat rengiamos mokinių išvykos pas vietos ūkininkus. Jų metu mokiniai artimiau susipažino su daržovių auginimu, pieno bei mėsos produktų gaminimu.

„Mokiniai lankėsi UAB „Genetiniai ištekliai“ mėsinių ir pieninių galvijų fermose, domėjosi pieno gavimu, atvėsinimu, laikymu, perdavimu pieno perdirbimo įmonėms. Organizavome išvyką ir į vietos daržininkystės ūkį“, – plačiau apie mokinių sveikos mitybos įgūdžių ugdymą pasakoja ji.

Ugdymo įstaigos direktoriaus pavaduotoja ugdymui užsimena ir apie kitas iniciatyvas – vaikai patys gamino lankstinukus „Sveikos gyvensenos įpročiai“, piešė sveikos mitybos piramides, jas lygino su savo mitybos įpročiais.

„Be to, mokiniai skatinami stebėti šeimos ūkiuose auginamas daržoves, jas fotografuoti, aprašyti. Mokykloje vyko VšĮ „Sveikatai palankus“ organizuotas interaktyvus, edukacinis, sveiką mitybą, valgymo kultūrą ir sveiką gyvenimo būdą skatinantis renginys „Brokoliuko kelionė ir nuotykiai po sveikatos karalystę“, – vardija pašnekovė.

Mokykloje plinta sveikos mitybos „virusas“

Jos teigimu, ugdant sveikos mitybos įpročius vaikams, itin svarbus aplinkinių požiūris – teigiamą pavyzdį privalo rodyti tėvai, mokytojai, draugai.

„Reikia kalbėti apie sveikos mitybos svarbą. Be to, būtina leisti vaikams patiems priimti sprendimą, sudarant valgiaraštį – ragauti ir išbandyti, kuriuos produktus ar patiekalus reikia įtraukti, kurių – atsisakyti“, – sako specialistė.

O. Baltramiejūnienė priduria, kad ir Panevėžio r. Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos auklėtiniai galėjo prisidėti prie valgiaraščio sudarymo – taip mokiniai jautėsi pilnaverčiais bendruomenės nariais, o kartu priimami sprendimai, pokyčiai neiššaukė pasipriešinimo.

„Šiandien vaikai su malonumu griaužia morkas, obuolius, pamėgo skanintą vandenį ir valgykloje gaminamą maistą. Į keliones įsideda ne traškučių ar sausainių pakelį, o dėžutę daržovių. Iš dalies naudojamas švediško stalo principas sumažino išmetamų daržovių kiekį, o mokiniai, turėdami pasirinkimo laisvę, renkasi labiau mėgstamus produktus – į lėkštę dedasi tiek, kiek suvalgo, kontroliuoja savo draugus, kad suvalgytų, kiek įsidėjo. Džiaugiuosi matydama, kad mokykloje plinta atsakingo vartojimo „virusas“, – šypsosi Odeta Baltramiejūnienė.

Ji priduria, kad sveika mityba yra vienas svarbiausių vaikų sveiko gyvensenos veiksnių, tiesiogiai koreliuojančių su jų sveikata, augimu, vystymusi, protiniu ir fiziniu darbingumu, emocine būsena.

„Prastai besimaitinantys vaikai greitai pavargsta, mažėja jų protinis ir fizinis aktyvumas, dėmesio koncentracija, blogėja atmintis, mokymosi rezultatai, gali sutrikti jų augimas, vėluoti lytinė branda. Vaikystėje susiformavę ir paauglystėje įsitvirtinę mitybos įpročiai lemia suaugusio žmogaus sveikatą ir gyvenimo kokybę“, – įsitikinusi pašnekovė.