Kasmet prarandama arba išmetama beveik trečdalis viso pasaulyje pagaminto maisto – jis atliekomis tampa tiek išsivysčiusiose, tiek vis dar besivystančiose šalyse. Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, kasmet maisto atliekos pasaulyje sudaro 1,6 mlrd. tonų, Europos Sąjungoje – 88 mln. tonų. Skaičiuojama, kad kiekvienas ES gyventojas kasmet išmeta 173 kilogramus, Lietuvos – 60 kilogramus maisto, kuris dar galėtų būti suvartojamas. Apie tai, kokių problemų galime išvengti, jeigu atsakingiau vartosime maistą, ir kaip tai reikėtų daryti, šiandien pasakoja tinklaraštininkė, skatinanti savo sekėjus gyventi tvariau, Viktorija Kordiukova.

Taupydami maistą, taupome resursus

Jeigu pavojaus varpais įvairūs specialistai skambino dar tada, kai žmonių kiekis pasaulyje viršijo 7 milijardus, šiandien populiacija, neužilgo pasieksianti 8 milijardus, išties kelia nerimą. Pasak pašnekovės, didžiulė problema yra ne tik maisto švaistymas, bet ir pats įvairiausių produktų poreikis – ne paslaptis, kad išmaitinti tokį skaičių žmonių, yra tikras iššūkis Žemės planetai.

„Maisto gamyba ir auginimas reikalauja daugybės resursų, kurie planetoje nėra amžini bei neišsenkantys, tad, tiesiog negalime sau leisti švaistyti maisto. Maisto pasiūla prekyboje yra gerokai didesnė, nei iš tiesų suvartoja žmonės. Todėl negalima skatinti didesnės gamybos – perkant maistą, o vėliau jį tiesiog išmetant. Jei paklausa augs – augs ir pasiūla. Galiausiai – tai iššauks didžiules resursų sąnaudas ir augantį užterštumą“, – apie tai, ko galėtume išvengti, jeigu labiau tausotume maistą, pasakoja tinklaraštininkė.

Ji siūlo į situaciją pažvelgti plačiau – jeigu mažas sūrio gabalėlis gali atrodyti maža problema, kiekvienam pasaulio gyventojui išmetus tokį patį kiekį sūrio, gausime milijardus tonų išmesto produkto.

„Be to, svarbu suprasti, kiek darbo, vandens, pašaro reikia, norint pagaminti gabalėlį sūrio, taip pat – kiek taršos sukelia ši gamybos grandinė. Pirkdami, vartodami ar švaistydami maisto produktus, mes, o ne kas kitas, esame atsakingi už visus šiuos dalykus“, – teigia Viktorija Kordiukova.

Prieš pirkdami pagalvokite, ar jums produkto tikrai reikia

V. Kordiukova teigia, kad išeitis akivaizdi ir paprasta – norėdami nešvaistyti maisto, visų pirma, turime jį atsakingai įsigyti.

„Taisyklė paprasta – pirkti tik tiek ir tik tai, ką žinome, kad suvartosime. Maisto švaistymo išvengti padeda impulsyvių pirkinių atsisakymas, maisto planavimas, apskaičiavimas, kiek tam tikrų produktų suvartojame, tinkamas produktų laikymas. Man asmeniškai niekada nereikėjo savo gyvenime vykdyti perversmo ir keisti vartojimo ypatumų tam, kad nešvaistyčiau maisto. Nuo pat vaikystės žinau, jog maisto išmesti negalima, tad, darau viską, kad į namus parsinešti produktai būtų suvartojami“, – pasakoja moteris.

Jos teigimu, užtenka už perkamus produktus ir jų panaudojimą justi atsakomybę.

„Juk tikrai geriau pagalvotume, ar verta produktą pirkti, o nusipirkę – pasirūpintume, kad jį suvartotume, o ne leistume maistui tiesiog sugesti, jeigu už kiekvieną išmestą produktą tektų susimokėti piniginę baudą. Tiesa, tą baudą mes ir mokame – ji įkainota ne pinigais, o kenčiančia gamta, gyvūnais. Vis tik, dažnai, nematant tiesioginio ryšio tarp mūsų veiksmų ir atoveiksmio gamtoje, atsakomybę jausti – sunkiau.

Patarimas vienas – nepirkti produktų, kurių jums nereikia. O tai, ką jau nusipirkome, kuo geriau panaudoti. Jeigu sudžiūna duonos kampas – sumalkite jį į džiūvėsėlius, nupjautus daržovių galus ar vištienos kaulus panaudokite sultiniui, patiekalų likučius –užšaldykite“, – patarimais dalijasi tūkstančius sekėjų turinti tinklaraštininkė.

Produktus galima atiduoti ir kitiems šeimos nariams

Viktorija Kordiukova sutiko pasidalyti patarimais, kuriuos pati taiko savo šeimos kasdienybėje.

„Mūsų namuose yra taip – jeigu matau, kad šaldytuve yra produktas, kuris dar puikiai tinkamas vartoti, tačiau išvykstu, neturėsiu laiko jo pasigaminti iki galiojimo datos ar kitų priežasčių to maisto nesuvalgysiu, stengiuosi šį produktą atiduoti kitiems šeimos nariams. Visuomet žinau, ko yra mūsų šaldytuve – rotuoju produktus tam, kad niekas nebūtų kur nors giliai „užkišta“ ir pamiršta. Tokiu būdu matau, kurios daržovės jau pradeda vysti arba kiek dienų dar gali palaukti gabalėlis žuvies“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, išvengti tam tikrų produktų dalių – pavyzdžiui, daržovių kotų – išmetimo, gali padėti požiūrio keitimas. V. Kordiukova sako, kad tiesiog į maistą reikėtų žiūrėti labiau mylinčiu žvilgsniu.

„Tarkime, suvalgomas visas žiedinis kopūstas, visas brokolis, visas pankolis. Kiekviena daržovė turi skirtingas dalis ir mums reikia išmokti, pasidomėti, kaip galima jas panaudoti – pavyzdžiui, morkų lapai puikiai tinka į salotas ar pesto padažui gaminti, jų išmesti visai nereikia. Įvairios daržovių nuopjovos ir likučiai puikiai tinka sultiniui virti – šaldiklyje tereikia turėti maišelį ar dėžutę, kurią kaskart galima papildyti įvairiais daržovių galiukais, o jai užsipildžius – iš jų išvirti sultinį“, – kalba ji.

V. Kordiukova prideda, kad ne mažiau svarbu ir planuoti mūsų išvykas į parduotuvę. Pasak jos, planuoti maisto produktus kelioms dienoms ar savaitei į priekį galima tiek mažesnėms, tiek didesnėms šeimoms.

„Kol kas mano šeimoje – tik du asmenys, tačiau pati užaugau penkių asmenų šeimoje ir negalėčiau prisiminti nei vienos dienos, kai šeimos nariams buvo gaminami skirtingi patiekalai, tenkinant jų norus. Tokia praktika tiesiog nėra tvari – galbūt galima tam tikrus kiekvieno mėgstamus patiekalus rotuoti per savaitės dienas, kad niekas neliktų nuskriaustas, tačiau šeima pietums ar vakarienei reikėtų valgyti tą patį. Tikimybė išmesti pusę šaldytuvo turinio atsiranda tik tada, kai šaldytuvas yra perpildytas nuo pat pradžių. Vadinasi, nereikia pirkti daugiau, nei galime suvalgyti, taip pat – tinkamai laikyti produktus, pasidomėti, kokiomis sąlygomis jie ilgiausiai išlaiko šviežumą. Tuo tarpu, jei matome, kad kažko pagaminti ir suvalgyti nespėsime – produktus užšaldyti jiems nespėjus sugesti.

Nešvaistyti maisto padeda žinojimas, kokių produktų namuose jau turime, numatymas, ką reiktų įsigyti naujai savaitei, taip pat – planavimas, ką iš turimų ir nusipirktų produktų gaminsime. Eidami į parduotuvę pasidarykite sąrašą – jis padės išvengti impulsyvių pirkinių, o sudarinėdami sąrašą – mintyse ar ant popieriaus – planuokite, kur tuos produktus savaitės bėgyje panaudosite. Apsipirkdami visada patikrinkite produktų galiojimo laiką – atsakykite sau, ar spėsite produktą suvartoti iki galiojimo laiko pabaigos. Jei ne – tiesiog nepirkite, nes kitaip tik padidinsite šansą jį išmesti. Na, o apsipirkę, visuomet žinokite, kokio maisto turite namuose – pajudinkite produktus šaldytuve, kad nieko nepamirštumėte ir jauskitės atsakingi už tai, ką įsigijote“, – pabrėžia V. Kordiukova.

Mes diktuojame, kas atsiduria parduotuvių lentynose

Propaguojantiems tvarų gyvenimą ar norintiems pradėti gyventi atsakingiau, pašnekovė taip pat turi patarimų – pasak jos, labai svarbu žinoti, ką perkame ir kokį kelią produktas turėjo įveikti iki tol, kol atsirado mūsų krepšelyje.

„Palyginimui – gruodžio mėnesį Ispanijoje masiškai užaugintos ir į Lietuvos prekybos centrą atvežtos braškės sąnaudomis labai skirsis nuo vasarą močiutės kaime užaugintų braškių, tręštų kompostu, nuskintų jos rankomis ir parduodamų turguje. Visada geriau rinktis produktus iš vietinių, mažų ūkininkų ar verslų, atkreipti dėmesį į tai, kaip daržovės ar gyvuliai auginami, prižiūrimi – ar jiems užauginti naudojami pesticidai, antibiotikai, ar tikrai to norime savo lėkštėje“, – priduria ji.

Daugiau dėmesio skiriant vietiniams produktams, prisidedama ir prie aplinkos taršos, išskiriamos transportuojant įvairius produktus, mažinimo.

„Turime nepamiršti, kad mes diktuojame, kokie produktai atsiranda parduotuvių lentynose, – jeigu pirksime daugiau vietinių, ekologiškų, tvariai užaugintų produktų – būtent tokių pasiūla ir didės“, – teigia Viktorija Kordiukova.