„Ką išmoksi – to ant pečių nenešiosi“. Štai tokią išmintį nuo senų senovės taikė mūsų protėviai. Tiesa, ne paslaptis, kad kuo jaunesnis žmogus – tuo labiau jam sekasi įsisavinti naują informaciją, diegti ar keisti įpročius. Jau ne vienerius metus įvairiose šalies ugdymo įstaigose propaguojama sveika mityba, vaikai mokomi gyventi tvariau, o viso to mokomi net patys mažiausi darželinukai. Darželių vadovės pastebi, kad šiandien vaikai jau noriai atliekas deda į joms skirtus konteinerius, o rankas tiesia ne saldainio, o daržovės link.

Surenka net baterijas

Panevėžio rajono Ramygalos lopšelio-darželio „Gandriukas“ direktorė Rūta Stankevičienė pasakoja, kad šios ugdymo įstaigos auklėtiniai ne tik noriai valgo vietinius, ekologiškai užaugintus produktus, bet ir mokosi rūšiuoti.

„Turime dėžes, skirtas rūšiavimui. Jeigu bus poreikis, žadame įsigyti ir didelius konteinerius lauke. Grupėse turime rūšiavimui skirtas dėžes – vaikai patys rūšiuoja popierių, plastiką. Koridoriuose taip pat turime tokias pačias dėžes, kuriose vaikai gali rūšiuoti. Be to, mes dalyvaujame programoje, kuri skatina surinkti pasenusią, nereikalingą elektronikos techniką – tai vieną ar dukart per metus, priklausomai nuo to, kiek surenkama, išvežame surinktas baterijas ir panašias atliekas“, – apie taikomą praktiką kalba darželio vadovė.

Ji priduria, kad vaikai mokomi ne tik praktiškai, bet ir teoriškai – kiekviena savaitė turi temą, kuria yra diskutuojama užsiėmimų, seminarų metu – vaikams pasakoja apie gamtą, augalus, ekologiją.

Įvairius seminarus, valandėles rengia ir Krekenavos lopšelio-darželio „Sigutė“ darbuotojai.

„Skatiname maisto nešvaistymą, auklėtojai per pamokėles pasakoja, kas yra sveikesnis pasirinkimas, kur yra mažiau cukraus, kuo jį pakeisti, kodėl reikia gerti vandenį, kiek jo reikia išgerti ir panašiai“, – pasakoja ugdymo įstaigos direktorė Danutė Ropienė.

Žinios tuoj pat pritaikomos ir praktikoje – lopšelis-darželis dalyvauja sveikos mitybos skatinimo programoje, todėl vietoj deserto vaikai gauna Lietuvoje užaugintų vaisių, sveikų užkandžių – pavyzdžiui, sūrio lazdelių ar ekologiškų jogurtų.

„Mes skatiname ir aktyvią vaikų veiklą – nupirkome vaikams dviratukų, paspirtukų, kieme atsinaujinome takelius. Vaikai labai noriai ir aktyviai važinėja dviračiais“, – pasakoja D. Ropienė.

Taiko švediško stalo principus

Tuo tarpu, Ukmergėje esančio lopšelio-darželio „Žiogelis“ direktorė Birutė Jucevičienė užsimena apie dar įdomesnę praktiką – jos auklėtiniai ne tik rūšiuoja, bet ir patys kompostuoja.

„Turime sliekyną. Jeigu lieka maisto, vaikai patys ji nuneša ten, sudeda. Sliekai gamina bio-humusą, kurį nešame į savo šiltnamį. Jis tampa natūralia trąša, padeda augti mūsų daržovėmis, tad, turime visą grandinę“, – džiaugiasi pašnekovė.

Šiame lopšelyje-darželyje ekologinis maitinimas taikomas nuo 2018 metų. Direktorė pasakoja, kad pradėjus maitinti ekologiškai visas valgiaraštis buvo sudaromas itin kruopščiai – rengiamos įvairios degustacijos su tėvais, renkami ekologiški, sveikatai palankūs produktai, atsižvelgta, jog būtų daug daržovių. Ji priduria, kad nemažiau svarbu buvo ir tvarumo aspektas – norėta, kad po maisto liktų kuo mažiau atliekų.

Šiandien vaikai valgo tik ekologiškus, Lietuvoje užaugintus obuolius, slyvas, kriaušes, uogas, geria daug vandens, natūralias sultis. Ugdymo įstaigoje nerasite bananų, apelsinų ar kitų atvežtinių produktų – tik tai, kas užauginta vietinių ūkininkų.

„Mūsų valgykloje stovi dozatoriai – vaikai renkasi, ką jie nori gerti: ar sultis, ar vandens. Taip įsipilti daug patogiau“, – priduria B. Jucevičienė.

Ukmergės lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ taikomi ir švediško stalo principai – vaikai gali patys pasirinkti, ką ir kiek nori valgyti.

„Nusprendėme tai pritaikyti pastebėję, kad vaikai nelabai valgo pagamintų salotų. Pagal programą vaikai turi gauti ne mažiau trijų daržovių, tačiau jas sumaišius vaikai nenoriai valgė. Tai ėmėme į atskiras lėkštes pjaustyti salotas, agurkus, kitas daržoves, o vaikai patys renkasi. Ir tai labai pasitvirtino – vaikai nuo penkerių metukų patys pilasi sriubą, renkasi, kurios nori. Patiekiame varškėčius: vieni – kepti, kiti – virti. Ir gali patys pasirinkti“, – apie taikomą praktiką pasakoja ugdymo įstaigos vadovė.