Skubėjimas neretai tampa vienu didžiausių mūsų priešu. Pasibaigus ramiam vasaros laikotarpiui, ruduo atneša daug įtampos. Vaikai pradeda eiti į mokyklą. Kai kurie į ją ateina pirmą kartą. Nauja aplinka ir naujos pažintys mažiesiems sukelia stresą lygiai taip pat kaip ir tėvams. Galima sakyti, kad tėvai patiria dar daugiau streso. Tenka ne tik daug dirbti, bet reikia ir vaikus į mokyklą nuvežti, stovėti ilguose kamščiuose, dirbti viršvalandžius. Tokiu laikotarpiu dauguma apleidžia savo gerus mitybos įpročius. Juk daug paprasčiau užsisakyti picos, negu stovėti namuose prie kalno puodų. Todėl apie tai, kas svarbiausia vaikų mityboje ir kaip tėvai turėtų rūpintis mažųjų energija, sveikata bei puikia nuotaika, kalbamės su mitybos specialiste, dietiste, tinklaraščio vaikumityba.lt autore Vaida Kurpiene.
1. Kas yra sveika vaikų mityba? Kokie produktai yra patys svarbiausi augančiam organizmui?
Viena svarbiausių sveikos mitybos taisyklių - vengti perdirbtų maisto produktų. Pavyzdžiui, jeigu mes norime nusipirkti jogurto, reikėtų, kad jis būtų natūralus. Dabar labai dažnai kalbame, kokie sveiki yra fermentuoti pieno produktai, bet juk dauguma jų – saldinti. Tada gauname mažai naudos, bet daug žalos, ypatingai jei tokie produktai yra kasdienio raciono dalis.
Jeigu pietums ruošiame mėsą – tai neturėtų būti dešrelės su priedais ar pramoniniu būdu perdirbti kumpiai. Geriausia – mamos garinti ar greitai be skrudėsių apkepti kotletukai, natūrali troškinta mėsa. Galima mėsą kepti orkaitėje, vertingiau ir skaniau - žemoje temperatūroje. Jeigu valgome grūdus, tai turi būti nesaldus grūdų patiekalas, o ne perdirbtas batonas. Trumpai tariant, kuo produktas yra paprastesnis ir su kuo mažiau priedų – tuo sveikesnis žmogaus organizmui.
Reikia pabrėžti, kad nėra tokio produkto, kurį vieną valgydamas galėtum sakyti, kad maitiniesi sveikai. Labai svarbu visos savaitės maisto įvairovė: ir daržovės, ir vaisia, žuvis, ir mėsa, ir varškė, ir grūdai, ir kiaušiniai, pupelės bei avinžirniai. Dažnai būna manoma, kad valgant, tarkime, daug agurkų, valgoma labai daug daržovių. Tai viena didžiausių klaidų. Į savo racioną būtina įtraukti kuo įvairesnių daržovių, kad būtų gaunamas visų reikalingų maisto medžiagų kiekis.
Pakalbėkime apie maisto kiekį. Jeigu vaiko saiko jausmas dar nėra sugadintas, vaikai intuityviai puikiai geba patys pasirinkti jiems reikiamo maisto porcijas. Tėvai, darželiai ir mokykla turėtų skirti daugiau dėmesio valgymo režimui ir vartojamų produktų asortimentui.
2. Kiek vandens reikia išgerti augančiam organizmui ir kokių patarimų turite tėvams, kurių vaikai visiškai nenori gerti vandens be uogienės ar kitų priedų?
Būtino suvartoti vandens kiekis labai priklauso nuo vaiko amžiaus ir fizinio aktyvumo. Vieni vaikai dalyvauja sporto varžybose, žaidžia tinklinį, krepšinį, futbolą. Tuo tarpu kitų vaikų pagrindinė veikla - kompiuteris ar telefonas. Tokiu atveju, net jeigu vaikai yra vienodo svorio, jų skysčių poreikis bus skirtingas. Patys darželinukai ar mokyklinukai gali atlikti labai paprastą tyrimą, norėdami sužinoti ar išgeria tinkamą kiekį vandens. Tai galima nustatyti pagal šlapimo spalvą. Ji visada turi būti šviesi (išskyrus rytinį šlapimą).
Atsakysiu į kitą klausimo dalį - jeigu vaikas nebenori gerti gryno vandens. Manau, čia jau buvo tėvų ar senelių „padirbėta“. Dažniausiai vaikai geria vandenį be jokių problemų, išskyrus tuos atvejus, kai jie buvo pripratinti rinktis saldintus gėrimus. Tada pririeks labai daug tėvų kantrybės.
Reikia turėti omenyje, kad suaugęs žmogus irgi lygiai taip pat rinktųsi saldintus gėrimus, jeigu žinotų, kad nesulauks jokių pasekmių. Vaikai pasekmių nejaučia. Jiems net rytojaus sąvoka yra miglota. Kuo mažesnis vaikas, tuo jam sunkiau numatyti ir suprasti tolimesnes pasekmes. Todėl net neverta mažiausiesiems jų aiškinti. Tai bus tik tušti žodžiai.
Visgi, daryti staigius pokyčius irgi nevertėtų. Jeigu pakeisime sultis vandeniu ir reikalausime, kad vaikas jį gertų, mes sulauksime ne tik ašarų, bet vaikas gali atsisakyti gerti apskritai. Todėl siūlau pereiti prie vandens palaipsniui. Įpilkite į stiklinę 20% vandens ir 80% sulčių. Po to kas tris dienas mažinkite sulčių kiekį 10%, o vandens kiekį 10% didinkite. Prireiks mėnesio, bet rezultatas bus tikrai sėkmingas. Vaikas jaus skonio skirtumą, bet nedidelį. Todėl labai natūraliai, palaipsniui pereis prie vandens.
3. Prasidėjo nauji mokslo metai. Pietumis dažniausiai pasirūpina mokykla, bet už vaikų pusryčius ir vakarienę atsakingi tėvai. Kiti gi ir pietų dėžutėmis pasirūpina patys. Gal galite nurodyti pagrindines klaidas, kurias daro tėvai rūpindamiesi savo mažųjų mityba (darželinukų ir pradinukų)?
Tėvai ne tik privalo būti atsakingi už pusryčius, bet turi domėtis tuo, ką jų vaikas valgo mokykloje ar darželyje. Šiuo atveju, patogu tai, kad mokyklos ir darželiai turi viešai skelbti, kas tiekiama pietums. Informacijos galima ieškoti ugdymo įstaigos interneto puslapyje ar valgyklose iškabintuose valgiaraščiuose. Rekomenduoju juos aptarti su vaikais. Reikia pabrėžti, kad dažnai maistas ir jo skonis yra kitoks, negu pasakoja vaikai, grįžę iš mokyklos ar darželio. Todėl būtų puiku, jeigu, esant galimybei, tėvai kartais nueitų papietauti kartu su savo vaikais. Mažiausiesiems tokie pietūs gali būti labai smagūs. Žinoma, vyresnieji gali prieštarauti, jaustis nepatogiai. Tada tėvai gali užeiti pavalgyti atskirai. Tokiu atveju, galima įvertinti maistą patiems.
Tėvai turėtų paruošti vaiko užkandžius, įdėdami vaisių bei daržovių. Kai kurios mokyklos draudžia neštis riešutų, bet jeigu jūsų mokykloje tai galima – riešutai bus puiki užkanda. Tik nedėkite žemės riešutų. Vaikai mėgsta dalintis, o kai kurie gali būti alergiški žemės riešutams. Maisto dėžutėje taip pat gali būti kukurūzų burbuolės, kurias vaikai mėgsta. Įdėkite sveikesnių sumuštinių: ne su rūkytais ar perdirbtais gaminiais, bet su sūriu ar daržovėmis. Savo vaikų mitybos tinklalapyje turiu nemažai sveikų pusryčių bei užkandžių receptų, kuriais tėvai gali pasinaudoti.
Kitas svarbus aspektas, tėvai turėtų derinti vaiko dienos meniu pagal tai, ką vaikas valgo mokykloje. Jeigu vaikas valgė mėsą, vakarienės metu mėsos valgyti jau nereikėtų. Ją galima pakeisti varške. Geriausia būtų, jeigu darbo dienomis visos šeimos maistas būtų derinamas prie to, ką vaikas valgo ugdymo įstaigoje.
Svarbiausia, nepamirškime, kad pusryčiai yra vienas svarbių dienos valgių. Rekomenduoju mokyti vaikus valgyti pusryčius dar darželyje, nors darželiuose pusryčiai duodami. Pavyzdžiui, penkios ar dešimt minučių prieš išeidami, mažyliai galėtų suvalgyti nedaug uogų ar vaisių namuose. Taip pradėtumėte formuoti vaiko įprotį valgyti pusryčius, kad nekiltų nesklandumų pradėjus eiti į mokyklą.
Čia dar norėčiau paminėti, kad vaikai mėgsta sūrius produktus lygiai taip pat kaip ir saldžius, tik dauguma tėvų to nepastebi. Todėl, jeigu jūsų vaikas valgo sotesnius pusryčius – košę, venkite saldžių pagardų. Geriau patarkuoti kokio kietojo sūrio ar mielių dribsnių. Galima patiekti su šviežiai raugtu agurku.
4. Ar tikrai visos daržovės ir vaisiai naudingi? Kokių vaisių ir daržovių reikėtų įtraukti daugiau į vaiko racioną, kokių vengti?
Čia nekyla jokių klausimų. Visos daržovės ir vaisiai – naudingi. Tik reikėtų rinktis kuo įvairesnius produktus. Neužtenka valgyti tik pomidorus, ar tik obuolius. Jeigu vaikai vengia vartoti vaisių ar daržovių, galima sugalvoti keletą žaidimų. Vertėtų į žaidimus įtraukti visą šeimą. Pavyzdžiui, „Spalvų žaidimas“. Žaidimo metu šeimos nariai galėtų rungtyniauti, kas per savaitę suvalgys daugiau skirtingų spalvų daržovių ir vaisių. Tokios lenktynės galėtų turėti ir apdovanojimus.
Norėtųsi, kad tėvai nepamirštų vienos pagrindinės taisyklės - vaikai reaguoja ne į tai, kas sakoma, o į tai, kas yra daroma. Jeigu vaikam sakysite, kad Coca-cola ir kiti gazuoti vaisvandeniai - žalinga, bet jūsų namuose jų visada bus, vaikai šį gėrimą vartos. Todėl tik savo pavyzdžiu galite įpratinti vaiką maitintis sveikai.
5. Kokia Jūsų nuomonė apie pieno produktų vartojimą? Informacija apie pieno naudą labai prieštaringa. Kiek ir kokių pieno produktų vertėtų įtraukti į vaikų racioną?
Kas vienam sveika, kitam gali būti nesveika. Tai - individualu. Gali būti dvi pagrindinės pieniškų produktų problemos – alergija ir laktozės netolerancija, pastaroji vaikams retai pasitaiko. Jeigu žmogus neturi alergijos pieno produktams ir toleruoja laktozę, tada svarbiausia atkreipti dėmesį į priedus. Nueikite į parduotuvę ir pažiūrėkite, kiek nesaldžių ir saldžių pieno produktų galite rasti lentynose. Žinoma, kad saldūs produktai užima didžiąją dalį asortimento. Reikėtų rinktis natūralius jogurtus ar varškę. Jeigu norite pasaldinti – naudokite vaisius ar uogas. Tokius natūralius desertus galite pasigaminti namuose.
6. Neretai vaikai yra apsupti pagundų, ypač kai draugai kremta saldumynus, valgo traškučius ar geria gaiviuosius gėrimus. Net ir mokykloje tėvų įdėtas salotas vaikai gali susigundyti išmesti ir pasidalinti šokoladuku ar bandele su savo draugu, kuriam saldumynų prikrovė patys tėvai. Gal turite patarimų, kaip tėvai galėtų išmokyti savo vaikus pasirinkti sveikesnį pietų variantą iš pateikiamo valgykloje, ar svečiuose pas draugus, gimtadienio šventėje?
Pagundų problema – labai didelė. Dar prieš metus, Sveikatos apsaugos ministerija išleido rekomendacijas, kokius maisto produktus įdėti į užkandžių dėžutes. Deja, bet labai mažai tėvų laikosi šių taisyklių. Reikia suprasti, kad net ir suaugusieji darbe negali atsilaikyti prieš keksiukų, tortų ar pyragų vartojimą kartu su kolegomis. O mes juk suprantame tokios mitybos pasekmes. Vaikams dar sunkiau, nes jie nori pritapti ir būti tokie kaip visi. Jie lygiuojasi į savo draugus, netgi patiria aplinkos spaudimą.
Vieni tėvai nori savo atžaloms įdėti sveikų užkandžių, o kiti prideda to, kas paprasčiau ir reikalauja mažiau darbo: saldumynų, perdirbtų produktų, picos... Pastaruoju atveju, vaikas tikrai gaus daugiau negu reikia kalorijų ir bus sotus. Deja, vaikai, kurie puikiausiai namuose valgo sveikus produktus, palaipsniui gali pasiduoti savo bendraklasių spaudimui ir pradės vengti senų gerų mitybos įpročių, pakeisdami juos naujais.
Aš rekomenduoju, jeigu įmanoma, tėvų susirinkimuose kalbėtis apie šią problemą. Tėvai turėtų bendrauti tarpusavyje, kalbėti su mokytoja, drauge organizuoti žaidimus, kurie skatintų visus užkandžiauti sveikai. Užtektų, kad norėtų keistis nors pusė klasės. Tada palaipsniui ir kiti vaikai pradės keistis. Jeigu nežinote, kaip turėtų atrodyti jūsų vaiko pietūs, norėčiau paraginti tėvelius pasisemti sveikų pietų dėžučių idėjų, o žinančius - dalintis savomis, vaikumityba.lt Facebook grupėje. Mokykimės gyventi sveikai visi kartu.
