Naujienos

2020.06.02

Lietuvos ūkiai – modernėja: besikeičianti darbo rinka skatina pokyčius

Viena greičiausiai modernėjančių Lietuvos ūkio sričių – pienininkystės fermos. Šilalės rajono ūkininko Petro Skrodenio ferma – ne išimtis. Ji tapo pirmąja Lietuvoje, turinčia naujausią melžimo robotų technologiją. Pasak ūkininko, modernizacija kaime – neišvengiama ir to turės imtis kiekvienas, norintis išlaikyti savo ūkį.

Modernizuotis skatina darbo rinkos pokyčiai

Pienininkyste P. Skrodenis užsiima jau 14 metų, tačiau pačioje pradžioje ūkininkas negalvojo, kad ūkis taip sėkmingai augs.

„Ūkininkauti pradėjau dar 2006 metais – vos su šešiomis karvėmis, be jokių robotų, savo rankomis. Tais pačiais metais įsigijau dar daugiau karvių, įdarbinau samdomus melžėjus, ūkis pradėjo plėstis. Po truputį jis augo, o dabar turiu 120 melžiamų karvių“, – savo istorija dalijasi ūkininkas.

Anot jo, poreikį įsigyti robotizuotas technologijas paskatino šiuolaikiniai darbo rinkos pokyčiai – sunku atrasti samdomų melžėjų.

„Visi, kurie užsiima pienininkyste, anksčiau ar vėliau turės įsigyti robotus. Žmonės dirba, kol turi sveikatos, jėgų, tad, jiems susirgus – viskas, darbas stoja. O su robotais – nesvarbu, ar koronavirusas, ar dar kas – jie vis tiek dirbs“, – tikina jis.

Šių metų balandį ūkininkas pradėjo naują veiklos etapą – fermoje įdiegė kol kas moderniausius Lietuvoje „DeLaval“ melžimo robotus, kurie ne tik padidina išgaunamo pieno kiekį, bet ir padeda sekti gyvūnų sveikatos rodiklius.

„Robotas nustato kiekvienos karvės rujas, sveikatingumą, taip pat 28-ąją dieną po apsėklinimo jau gali žinoti, ar karvė atsives veršiuką, ar ne. Viso šito be tokio roboto niekaip nepavyktų nustatyti. Šiandien Lietuvoje mano ūkis vienintelis, turintis tokį modernų robotą“, – džiaugiasi pienininkas.

Robotą įsigyti – viena, tačiau dar reikia mokėti ir juo naudotis. Petras Skrodenis tikina, kad pradmenis jau išmoko, tačiau tam, kad suprastų visas galimybes ir funkcijas – gali užtrukti dar ne vienerius metus: „Pagrindines funkcijas, kurias atlieka robotas, jau išmokau, tačiau kuo labiau domiesi, tuo daugiau randi, ko dar nežinai. Tačiau su laiku natūraliai išmoksti per praktiką ir darbą.“

Gerai ne tik ūkininkams, bet ir pačioms karvėms

Pasak P. Skrodenio, atsiradus robotui, karvėms prireikė kelių dienų apsiprasti. Vis tik, robotizuotos technologijos užtikrina geresnes karvių gyvenimo sąlygas.

„Kol neturėjome roboto, karvės buvo melžiamos du kartus per parą – pusę trijų naktį ir pusę trijų dienos. Kai melždavome naktimis, turėdavome pakelti visą bandą – daug stumdymosi, streso gyvuliui. O dabar mūsų robotai yra atskirai nuo karvių guliaviečių – melžti galima tik po vieną karvę kiekviename iš jų. Taip kitos gali netrukdomai ilsėtis guliavietėse ar ėsti pašarą“, – apie roboto privalumus pasakoja ūkininkas.

Roboto technologija leidžia karves melžti kas penkias valandas – taip išgaunamas didesnis pieno kiekis, tačiau karvės turi pakankamai laiko pailsėti iki kito melžimo.

Šiuolaikinis ūkis be robotų – neįmanomas, bet tam reikia lėšų

Norrs ūkininkauti Petrui Skrodeniui padeda sūnus ir žmona bei keli darbuotojai, nuvedantys karves į melžimo vietas, didžioji dalis fermos – automatizuota.

„Veršelius bei karves aprūpina vandeniu girdymo sistemos – iš dalies automatizuotas ir šėrimas. Be tokių technologijų negalėtume našiai dirbti, jos būtinos šiuolaikiniam ūkiui“, – įsitikinęs pienininkas. P. Skrodenio ateities vizija – pasistatyti dar didesnę fermą, kurioje apgyvendintų 300 karvių. Tačiau viskas, anot jo, priklauso nuo pieno supirkimo kainos.

„Šiemet pienas superkamas už 0,20 centų. Tai labai žema kaina. Tad, gali ir dvi fermas pastatyti, tačiau, galiausiai, vis tiek „išeisi” į minusą“, – nuogąstauja ūkininkas.

Jis prideda, kad ūkio modernizavimas – ne pigus malonumas, todėl jauni ūkininkai turėtų nebijoti kreiptis paramos savo tikslų įgyvendinimui.

„Be modernizacijos ilgai ištempti nepavyks, tačiau jai reikia lėšų. Jaunieji ūkininkai turi pasiskaičiuoti ir įsivertinti, ar jiems apsimoka investuoti, ar turės iš ko išlaikyti ūkį. Jei taip –pirmyn“, – pataria pienininkas Petras Skrodenis.

Daugiau naujienų

Pieno produktai – tiesiai į namus

Rinkdamiesi produktus, pirkėjai vis dažniau atsižvelgia ne tik į jų sudėtį, bet ir šviežumą, tad nenuostabu, kad populiarėja ūkininkų gaminama bei tiekiama produkcija. Vis tik, šiandien jų pagamintų...

Ekologinio ūkio savininkė: lietuviai pamiršo protėvių pamėgtas daržoves

Įsibėgėjant vasarai, parduotuvėse bei turguose pasirodys ne tik lietuviškos uogos, bet ir daržovės. Didelę lietuviškų daržovių įvairovę auginanti ūkininkė Laimutė Zaborskienė tikina, kad dėl buvusių...

Lietuviško ūkio savininkė: didelės braškės – nebūtinai kokybiškos

Prasidėjo šių metų uogų sezonas – šiltnamyje jau auga braškės, netrukus turguose pasirodys avietės ir trešnės. Didžiulę uogų ir vaisių įvairovę auginanti ūkininkė bei ekologė...

Renginių kalendorius

Naudingos nuorodos